Aš matau jūsų skausmą. Matau kaip jūs kenčiat. Todėl jūs jaučiatės nelaimingi, prislėgti, jaučiat kaltę ir gėdą, baimę, pykstat, reikalaujat iš kitų, jaučiatės nemylimi ir nereikalingi, nelaimingi, sergat, negalite mylėti iš tikrųjų.. Todėl negalite būti sveiku, laimingu ir harmoningu žmogumi.

Aš matau kaip jūs įsiskaudinot vaikystėje, kai pagalvojote, kad tėvai jūsų nemyli ar myli mažiau nei brolį ar sesę.

Aš matau kaip jūs įsiskaudinot, kai jūsų mamos ar tėčio nebuvo šalia kai jums to labiausiai reikėjo, jūsų nepalaikė, norėjo jus padaryti idealiais, o jūs tik norėjote būti Savimi..

Aš matau jūsų protėvių skausmą jumyse, kai jie matė mirštant savo vaikus ir giminaičius, kai badavo, kai juos skriaudė..

Aš matau jūsų skausmą iš praeitų gyvenimų, kai buvote mama ar tėvas ir netekote savo vaiko. Kai išlydėjote artimą žmogų į karą ir jo nebesulaukėt sugrįžtant.

Aš matau jūsų sielos skausmą, kai anksti netekot mamos, besąlyginės meilės šaltinio, ir pykot ant viso pasaulio.

Aš matau jūsų sielos skausmą, kad ir kaip giliai jis būtų.

Aš matau, nes aš taip pat ten buvau ir tai patyriau, bet vieną dieną pasakiau – “Gana! Nebenoriu kentėti. Noriu būti laimingas! Noriu suprasti, kodėl aš kenčiu ir kaip sau padėti!”

Daug gyvenimų ieškojau atsakymų į šiuos klausimus.

Dabar aš žinau. Aš žinau kodėl tai vyksta ir kaip padėti sau ir kitiems. Žinau kaip tapti sveiku, laimingu ir harmoningu žmogumi.

Kaip tai padaryti nelaukiant kito gyvenimo ar kito gimtadienio.

Paleisti skausmą ir atlaisvinti širdyje vietos meilei ir šviesai, pamatyti Save ir tapti sveiku, laimingu ir harmoningu žmogumi.

Bet kaip paleisti skausmą, jei net nežinai, kad jį turi? Kad būtent dėl skausmo esi nelaimingas? Kai nežinai kur jo ieškoti ir kaip jį paleisti..?

Aš matau Tavo skaumą ir galiu Tau padėti. Jei nori jį paleisti – ateik.