Atkeisk man, Motina Žeme, aš labai klydau. Aš buvai labai suklaidintas.. Tu nesi kančios planeta – tu esi Besąlyginės Meilės planeta! Aš labai klydau.. Man sakė, kad žemės (Yin \ moteriška) energija yra viskas kas blogai, nešvaru, negera, demonai ir visos kitos blogybės.. Jie labai klydo ir nuklydo į kitą vyriškąją, Yang pusę, sukurdami disbalansą.. Jie patys buvo suklaidinti. Tu esi ne blogis, o juoda derlinga žemė (juoda Yin žuvytė), kurioje išauga gyvybė nuostabiausiais žiedais ir formom. Tu esi Rojus, tik mes, paklydę, to nematom..

Tu mokai mus Besąlyginės Meilės savo pavyzdžiu – duodi viską ko reikia čia – kūną, maistą, drabužį, viską ko reikia GYVENIMUI ir kūrybai. Ir visa tai darai nemokamai, besąlygiškai, neprašydama nieko atgal.

Mes Tave taip skaudinom, vis dar skaudinam, savo Kosminę Mamą. Teršiam, šiukšlinam, nuodijam, kertam miškus beatodairiškai, gaminam ir vartojam, vartojam, vartojam Tave be jokio dėkingumo.. Bėgam, lekiam, dirbam, dirbam, dirbam ir nematom tavo grožio, Tavo mums siunčiamos Meilės.. Nes mes užsiblokavę, uždarę savo Širdis, įsiskaudinę, kenčiantys, kaltinantys, pykstantys, sergantys, nelaimingi. Ir giliai širdy trokštam iš čia, iš Žemės, dingti, nušvisti ir keliauti į šviesą.. Vis Yang, Yang ir Yang (vyriška) energija, karštis, aktyvumas, lėkimas, bėgimas, minčių formos be poilsio, be ramybės, nesveiki ir nelaimingi..

Aš dabar žinau kaip mes visi klydom! Aš dabar žinau. Aš dabar jaučiu Tave savyje. Aš jaučiu Tavo Besąlyginę Meilę ir užsipildžiau ja Meile sau ir kitiems. Aš dabar matau kitų širdžių \ sielų žaizdas ir kodėl jie namato ir nejaučia Tavęs Savyje, nejaučia Kūrėjo Savyje. Aš dabar pilnas ir laimingas. Aš dabar žinau ko aš ieškojau daugelį gyvenimų.. Aš dabar suprantu, kad aš esu Kūrėjas čia, Žemėje, kad čia yra namai, Rojus.

Dabar žinau, kodėl Tu nerimsti, kodėl siunti ligas, uraganus, drebėjimus..

Laikas sujungti savyje abu pradus – Dangiškąjį Yang ir žemiškąjį Yin, nustoti kurti disbalansą Žemėje, nustoti kelti karštį ir aktyvumą. Jo jau pakanka.

Aš atsisukau į Tave, Motina Žeme, nepamiršdamas Kosminio Tėvo – jūs abu man vienodai brangūs. Atsisukau į TIKRĄ GYVENIMĄ čia Žemėje, Rojuje.

Ir padarysiu viską, kad Žemėje būtų geriau gyventi, kad kiti taip pat atsisuktų į Tave, nes mes čia dar sugrįšim kitais pavidalais.

AČIŪ TAU UŽ VISKĄ!